Naujienos

 Gyvūnai ir žmonės

Elgesio su gyvūnais etika yra taikomosios etikos atšaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio su gyvūnais moralinius klausimus.^[1]

Elgesio su gyvūnais vertinimas yra aptinkamas įvairių religijų senuosiuose raštuose, Antikos, viduramžių, Naujųjų ir Naujausiųjų laikų filosofų darbuose. Jų pagrindu yra atsiradę dabartiniai praktiniai gyvūnų gerovės, gyvūnų teisių ir kiti judėjimai.

Požiūrių į gyvūnų moralinį statusą įvairovė gali būti grupuojama į tris pagrindines kategorijas: netiesioginių įsipareigojimų, tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės, ir moralinės lygybės teorijas.^[2]

Netiesioginių įsipareigojimų teorijų šalininkai teigia, kad gyvūnai neturi jokios moralinės vertės. Tai paremiama religine ar gamtos sandaros pasaulėžiūra, o taip pat teiginiais, kad gyvūnai stokoja sąmoningumo, racionalumo ar kitų savybių. Dėl šių priežasčių žmonių elgesys vertinamas ne pagal poveikį pačiam gyvūnui tiesiogiai, o pagal įtaką kitiems žmonėms. Prie šios grupės teorijų kūrimo prisidėjo Aristotelis, stoikai, Imanuelis Kantas, Renė Dekartas, Tomas Akvinietis, Peter Carruthers ir kiti.

Tiesioginių įsipareigojimų be moralinės lygybės teorijos teigia, jog žmonės, atsižvelgdami į gyvūnų savybes (pavyzdžiui, gebėjimą jausti skausmą), privalo jiems suteikti tam tikrą, tačiau mažesnę nei žmogaus, moralinę vertę. Tai reiškia, jog praktikoje pradedama kreipti dėmesį į gyvūnų gerovę, tačiau žmonių poreikiai išlieka reikšmingesni, nei tapatūs gyvūnų poreikiai. Šiam požiūriui atstovauja Plutarchas, Žanas Žakas Ruso, Jeremy Bentham, John Stuart Mill ir kiti.

Trečios grupės – moralinės lygybės – teorijų atstovai teigia, jog žmonės ir gyvūnai yra moraliai lygūs, todėl tapatūs jų poreikiai turi būti vertinami vienodai. Praktikoje tai pasireiškia siekiais suteikti gyvūnams pamatines teises, propaguojant gyvūnų naudojimo nereikalaujančias alternatyvas. Žinomiausi šių teorijų kūrėjai: Peter Singer, Tom Regan, Gary L. Francione ir kiti.